Derėjimas – tai skirtingų unisono stygų arba skirtingų intervalų darnus tarpusavio skambėjimas. Klientai net ir be specialių įgūdžių girdi, kada unisonas tampa „paplaukęs ir banguojantis“, o gryni intervalai – „aktyvūs ir disonuojantys”. Verta paminėti, kad tobula darna yra reliatyvus reiškinys, dažniausiai aptinkamas tik trumpam, pavyzdžiui, po kruopštaus koncertinio derinimo, o kiekvienas žmogus turi savitą darnos tolerancijos ribą. Vieniem tai nukrypimas nuo normos maždaug vienos bangos per sekundę greičiu, o kiti pastebi tik tada, kai vienas garsas pradeda skambėti kaip du.
“Groti darniai skambančiu instrumentu daug maloniau. Tuomet kiekvienas akordas turi savitą spalvą, o melodijų vingiai įtraukia į garsų pasaulio sūkurį.”
Klausa yra taip prisitaikanti, kad dažnai net nepastebime, kada instrumentas yra išsiderinęs. Žinoma, tai nenutinka per naktį. Tai laipsniškas procesas, kurio metu mūsų klausa pripranta prie pokyčių. Tiesą sakant, žmogaus ausys visiškai nesugeba suvokti tokio pokyčio, kai derinimas nusmunka sąlyginai vienodai visuose registruose. Klausos treniravimas gali duoti gerų rezultatų, bet reguliarus eksperto patikrinimas yra būtinas.