Išlaikykite instrumento vertę

Nuolat bendraudamas su klientais pastebiu, kad labai trūksta išsamios informacijos apie instrumentų priežiūrą. Dėmesinga priežiūra yra būtina ilgalaikiam instrumento stabilumui. Kiekvienas instrumento savininkas gali atlikti svarbų vaidmenį palaikant instrumento vertę. Pateikiu išsamią instrukciją remiantis SEILER fabriko rekomendacijomis ir paties sukaupta patirtimi.

Kaip žinoti, kad instrumentas jau yra išsiderinęs?

Derėjimas – tai skirtingų unisono stygų arba skirtingų intervalų darnus tarpusavio skambėjimas. Klientai net ir be specialių įgūdžių girdi, kada unisonas tampa „paplaukęs ir banguojantis“, o gryni intervalai – „aktyvūs ir disonuojantys”. Verta paminėti, kad tobula darna yra reliatyvus reiškinys, dažniausiai aptinkamas tik trumpam, pavyzdžiui, po kruopštaus koncertinio derinimo, o kiekvienas žmogus turi savitą darnos tolerancijos ribą. Vieniem tai nukrypimas nuo normos maždaug vienos bangos per sekundę greičiu, o kiti pastebi tik tada, kai vienas garsas pradeda skambėti kaip du.

Klausa yra taip prisitaikanti, kad dažnai net nepastebime, kada instrumentas yra išsiderinęs. Žinoma, tai nenutinka per naktį. Tai laipsniškas procesas, kurio metu mūsų klausa pripranta prie pokyčių. Tiesą sakant, žmogaus ausys visiškai nesugeba suvokti tokio pokyčio, kai derinimas nusmunka sąlyginai vienodai visuose registruose. Klausos treniravimas gali duoti gerų rezultatų, bet reguliarus eksperto patikrinimas yra būtinas.

Daugelis muzikantų pageidauja, kad derinimo aukštis būtų 440–445 hercai. Tai turi prasmę, tačiau reikalauja daugiau priežiūros trumpesniais intervalais. Sulig kiekvienu papildomu hercu, viršijančiu 440 Hz, bendra stygų įtampa padidėja 1 000 N. Tai atitinka 100 kilogramų svorį, kuris garsui atskaitos garsui a1 esant 445 Hz įtempimą padidina papildomai puse tonos! Todėl rekomenduojame neviršyti 445 Hz ribos, kuri patikrinta ir dažnai naudojama gaminant naujus instrumentus gamyklose.

Instrumento išsiderinimą įtakojantys veiksniai

Aplinkos pokyčiai

Temperatūros ir drėgmės svyravimai turi didžiulę įtaką ilgesniam laikotarpiui. Galime tik stengtis sušvelninti natūralius pokyčius ir, atsižvelgiant į tai, derinti instrumentą sezoniškai (žiemą ir vasarą) arba reguliariai tuo pačiu metų laiku, jei derintojas kviečiamas rečiau.

Naudojimosi intensyvumas

Vaikai išsiderinimui santykinai turi nedaug įtakos, palyginus su koncertuojančio pianisto atliekamu virtuozinės romantinės muzikos repertuaru.

Instrumento savybės ir būklė

Neverta tikėtis stabilaus derinimo iš senų ar prastos kategorijos instrumentų, kurių derinimo kuoliukų lenta perdžiūvusi, korpusas nestabilus, o stygos deformavęsi. Tačiau pasitaiko išimčių. Vienaip ar kitaip derintojas visa tai gali įvertinti ne pagal instrumento pavadinimą, o tik individualaus derinimo proceso metu.

Derintojo kvalifikacija

Įvairiapusiška profesinė patirtis, įgūdžiai stabilizuoti įtemptą stygą, bei profesionalūs įrankiai taip pat yra neginčijamai svarbūs faktoriai derinimo stabilumui ir patvarumui.

KODĖL FORTEPIJONĄ / PIANINĄ REIKIA REGULIUOTI?

Fortepijono klaviatūra ir mechanizmas patiria nevienodas apkrovas. To rezultatai – nevienodi mechanizmo parametrų pakitimai, kurie karts nuo karto turėtų būti sureguliuojami iš naujo. Atsakingai prižiūrimam instrumentui dažniausiai prireiks tik keleto esminių eksperto patikslinimų. Gerai sureguliuotas mechanizmas yra būtinas, norint pasiekti optimalų prisilietimą (grojimo pojūtį), ir išvengti rimtesnių techninių nesklandumų.

INTONAVIMAS

Intonavimo procese plaktukai yra traktuojami kaip esminė dalis, suteikianti tonui spalvą ir kokybę. Tai lemia, ar garsas skamba apvaliai ar aštriai, kietai ar minkštai. Intonavimas turi būti reguliariai tikrinamas ir koreguojamas, nes instrumento garsas kinta proporcingai naudojimo intensyvumui.

SĄLYGOS

Gamintojo garantija

Nepamirškite pasinaudoti naujo instrumento garantinio laikotarpio paslaugomis ir tiekėjo įsipareigojimais.

Aplinkos sąlygos

Mediena yra natūrali medžiaga, kuri keičiasi sąveikaudama su aplinka. Natūralūs medienos kaitos procesai yra pabrinkimas, susitraukimas, išsirietimas, įtrūkimas ir spalvos pasikeitimas. Įvairūs gamintojai turi savitas technologijas, kad instrumentas suteiktų klientams malonumo daugeliui metų. Jūs taip pat galite padėti laikydamiesi gamintojo instrukcijos.

Drėgmė

Pagal Seiler fabriko rekomendacijas, dominuojanti santykinė drėgmė instrumento aplinkoje neturėtų nukristi žemiau 45% arba viršyti 65%.  Trumpą laiką viršijus nustatytas ribas +/-10%, instrumentas reikšmingos žalos nepatirs, tačiau tai jau turės įtakos derinimo kokybei ir mechanizmo parametrams. Atkreipkite dėmesį, kad standartiniai higrometrai (plauko principo, beveik visi ciferblatiniai prietaisai) netrukus tampa netikslūs ir turi būti kalibruojami bent kas pusmetį. Paprastai drėgmės matavimo prietaisai, senesni nei 10 metų, nebesuteikia patikimų rodmenų. Rekomenduojame naudoti šiuolaikinius elektroninius higrometrus.

Per didelė drėgmė yra surenkama specialiais mechaniniais arba elektriniais prietaisais. Juos patariama rinktis adekvačiai pagal patalpos dydį ir esamas sąlygas.

Sausumas

Instrumentas jokiu būdu neturėtų išdžiūti. Sauso oro srovės ir skersvėjai lengvai pasisavina drėgmę ir gali ją ištraukti iš jūsų instrumento natūralių medžiagų. Tai ypač pasakytina apie šildymo laikotarpius. Ilgą laiką sausai stovinčio arba didelį santykinės drėgmės pokytį patyrusio instrumento mediena susitraukia ir trūksta. Ypač akivaizdūs rezonansinės plokštės, tiltų ir kuoliukų lentos įtrūkimai, kur mediena patiria didžiausią įtampą.

Drėkinimas

Sausuoju žiemos laikotarpiu patariama naudoti specialias drėkinimo priemones. Elektrinis drėkintuvas yra efektyviausias pasirinkimas, tačiau veikia ribotą laiką. Brangi ir į bet kurį instrumentą įmontuojama išmanioji instrumento drėkinimo sistema veikia lokaliai, tačiau reikalauja atsakingos priežiūros ir dėmesio. Vandens pripildytas stiklainis ar kibirėlis dėl pasyvaus garavimo turi labiau simbolinę reikšmę. Tačiau visais atvejais verta pabrėžti, kad instrumentas yra tik daiktas. Pirmiausia rūpinkitės gerą sveikatą palaikančiu mikroklimatu.

Šiluma

Instrumentas neturėtų būti patalpintas į intensyvaus šilumos spinduliavimo zoną iš šildytuvų, radiatorių ar židinių. Neintensyvios šilumos šaltinis turėtų būti ne arčiau kaip 1 metro atstumu. Kaitrinius sceninius prožektorius taip pat laikyti kaip įmanoma toliau.

Grindų šildymo sistemos

Šiuolaikiniai instrumentai yra apsaugoti nuo nepalankaus grindų šildymo sistemų poveikio. Tačiau būtų geriau statyti ten, kur nėra įrengtos grindų šildymo sistemos. Ypač svarbu įsitikinti, kad ją įrengus, dominuojanti santykinė drėgmė nenukristų žemiau 45%. Jei instrumentas yra senesnis, tuomet po juo verta patiesti specialios termoizoliacinės medžiagos.

Saulės šviesa

Nelaikykite instrumento ant tiesioginių saulės spindulių. Saulės spinduliuose randama UV spalva sukelia medienos pokyčius. Juodai poliruoti instrumentai nejautrūs spalvos pasikeitimui, bet netrukus įkaista saulėje. Tai vargu ar naudinga jūsų instrumento derinimui ir reguliavimui. Baltos spalvos ir beicuoti instrumentai turi būti ypač gerai apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes jos veikiami yra linkę keisti spalvą.

PAVIRŠIAUS PRIEŽIŪRA

Satininiai paviršiai

Juos reikia valyti minkštu sausu audiniu, šiek tiek drėgnu zomšu ar specialia mikropluošto šluoste. Labai nešvariems plotams rekomenduojame mirkyti šluostę į karštą vandenį su švelniu skalbimo skysčiu ir išgręžti. Šilta ir drėgna šluostė lengvai pašalins net šiurkštų purvą. Nenaudokite antistatinių audinių. Juose esama medžiagų, kurios gali palikti apnašas paviršiuje.

Poliruoti paviršiai

Valomi kaip ir satininiai paviršiai. Galima naudoti specialų purškiamą valiklį, kartu atliekantį ir kosmetinio poliravimo funkciją. Poliruotas paviršius neturi būti valomas pernelyg dažnai, nes jis jautrus įbrėžimams. Esant rimtam nešvarumui šluostę dažnai apsukite ir nuplaukite, kad išvengtumėte mikroskopinių įbrėžimų.

Vaškuoti paviršiai

Reikia valyti tik minkšta ir sausa šluoste. Labai nešvarūs paviršiai valomi kaip satininiai ar poliruoti. Nuvalyti plotai turi būti nedelsiant išdžiovinami be jokių pašalinių priemonių. Galimas vaškuoto paviršiaus atnaujinimas, tačiau reikia šiek tiek praktikos.

Neapdoroti paviršiai

Yra ypač jautrūs, nes neapsaugoti nuo aplinkos poveikio. Tokie paviršiai gaminami tik pateikus specialų užsakymą ir be jokių garantijų. Jie turėtų būti nedelsiant padengti tinkama apsauga. Tai gali būti vaškas, aliejus arba lakas. Tačiau net ir labai geros priemonės neapsaugo nuo karšto puodelio, išsiliejusio gėlių vazono ar kieto daikto smūgio poveikio.

Metalo dalys

Metalinėms dalims taip pat reikia rūpestingumo ir dėmesio. Vyriai ir jungiamosios detalės laikui bėgant apsineša, todėl jas reikia reguliariai valyti atskiestu metilo spiritu (3-4 dalys vandens ir 1 spirito). Nenaudokite jokių kitų valymo priemonių, nes metalą gali paveikti korozija. Instrumento metalinės dalys yra apsaugotos lako danga, kurią pašalinsite, jei naudosite specialias metalo valymo priemones. Tokiu atveju jos turi būti pakartotinai padengtos laku, kitaip labai greitai nutamsės.

Klavišai

Įprastiems plastikiniams klavišams valyti naudokite sausą šluostę. Apnašoms ant dramblio kaulo plokštelių valyti naudokite atskiestu metilo spiritu (3-4 dalys vandens ir 1 spirito) sudrėkintą šluostę, bet po valymo nepalikite šlapio paviršiaus, nes drėgna plokštelė gali pradėti riestis ir atsiklijuoti. Siekiant dezinfekuoti, šluostę švelniai apipurkšti dezinfekciniu skysčiu (ne daugiau nei 30 % spirito) ir valyti kol nugaruos. Saugiausia naudoti drėgnas antibakterines servetėles. Skysčių negalima purkšti tiesiai ant klaviatūros, nes gali patekti į tarpus tarp klavišų. Taip pat didelis kiekis stipraus alkoholio gali pažeisti klaviatūros paviršių. Jokiu būdu nenaudoti acetono ar acto rūgšties, nes jie tirpdo plastiką. Saikingas ultravioletinių spindulių naudojimas yra leistinas, tačiau dėmesingai prižiūrint kad klavišų danga neįkaistų – plokštelės nuo karščio gali atšokti. Iš juodmedžio gaminti juodi klavišai paprastai padengti bičių vašku. Atsargiai – alkoholis gali „juodumą“ nuvalyti.

Ratukai ir stumdymas

Ratukams paprastai nereikia išskirtinės priežiūros. Tačiau nuo neapdairumo gali nukentėti patalpos grindys. Būkite atidūs – neįsitikinus grindų tvirtumu, instrumento geriau nestumdyti. Nepamirškite, kad ratukai skirti tik minimaliai vietos korekcijai. Pianinas paprastai sveria 200 – 250 kg, kabinetinis fortepijonas – nuo 300 iki 400 kg, o koncertinis fortepijonas – net iki 600 kg. Patikimi platūs ratukai kietmedžio parketo neturėtų įspausti, o parketlentės yra jautresnės. Pigūs ratukai – ypač pavojingi. Bet kuriuo atveju gamintojai po visais rekomenduoja pakišti specialias lėkšteles. Jei stumdoma labai daug, pavyzdžiui scenoje ar nelygiais paviršiais, gali lūžti pianino ratukas ar fortepijono kojos įtvirtinimas. Tokiu atveju stumdymui reikėtų naudoti specialias lėkšteles su papildomais ratukais.

PRIEŽIŪROS INTERVALAI

Kas 6 mėnesius

  • Derinti
  • Intonuoti pagal polytį / intonacijos lygumą

Kas 12 mėnesių

  • Patikrinti reguliavimą ir, jei reikia, sureguliuoti
  • Patikrinti / priveržti visus mechanizmo varžtus
  • Patikrinti pedalo nustatymus, sureguliuoti klaviatūrą

Kas 2 metai (Papildomai šalia 12 mėnesių priežiūros darbų)

  • Nuvalyti ir patikrinti slopintuvus
  • Jei reikia, nuvalyti slopintuvų strypą
  • Nuvalyti slopintuvų spyruoklytės

Kas 4 metai (Jei instrumentas dažnai naudojamas)

  • Patikrinti mechanizmo parametrus
  • Suformuoti plaktukus
  • Sureguliuoti
  • Suintonuoti

Kas 8 metai

  • Patikrinti mechanizmo parametrus
  • Suformuoti plaktukus
  • Sureguliuoti
  • Suintonuoti
  • Sutepti klaviatūrą

Jei instrumentas naudojamas itin daug, tam tikrus priežiūros darbus gali prireikti atlikti dažniau.

*Parengta remiantis Seiler fortepijonų fabriko rekomendacijomis ir asmenine patirtimi.*

AUDRIUS BLAŽIŪNAS